DRAUGIŠKIAUSIAS CITRINIETIS
JuliusCXM ir GXM
Sugedau (išbėgo LHM, nes trūko vamzdelis ar kaip ten tas jo*^£%&s daiktas vadinasi (turiu bagažinėj, jeigu ką) Wroclave kovo 3d.(penktadienį!) apie 17 val. pačiame miesto pakraštyje, gatvėje Starchochinska 225 - vietovėje, panašioje kaip pats pakraštys Vilniaus Markučių. Vietinai gyventojai laikėsi taktikos "ničievo nie znaju, maja chata s kraju". Situacija buvo daugiau nei tragiška. Po skambučio Juliui, o Juliui susisekus su GXM ir pastarajam tarpininkaujant, sulaukiau daugybės SMS su kolegų iš Lenkijos ir Wroclavo klubo tel. numeriais, kurie mielai padėjo ir netgi tarpusavyje kontaktavo, kaip sekasi spręsti problemą. Iš Wroclavo išvažiavau apie 22 val. Dabar man viskas atrodo nerealu, o tuo momentu įvykiai sukosi nesuvokiamu tempu.
Kol skambinėjau klubiečiams, pro šalį važiavo kažkokia stebuklinga lenkė su BX, ji, net neprašoma, nutempė mane į artmiausią servisą. Visa laimė, kad kartu važiavęs buhalteris susišnekėjo lenkiškai. Aš bendravau angliškai, jis - lenkiškai. Mes tame servise sulaukėm jaunuolio (pamiršau jo vardą), kuris tuoj pat susiskambino su Peteriu. Peteris susikambino su Psemareku, citroenu meistru. Visas 3.5 val, kol laukėm Mareko, jis mane, bendraudamas ir juokaudamas, morališkai palaikė. Reikėjo pasikelti mašiną (kad pakeisti LHM vamzdelį)- servisas keltuvo neduoda - "vežti 300 zlotu ir neaišku ar iš viso išeis ( penktadienio vakaras gi)". Apžiurinėjantys lenkai meistreliai šnekėjo taip - "to jest guvno " (tipo Citroen), bet, pažiūrėję po kapotu - "alie bardzo ladnie" :))) Nieko jie ten neraukė - siūlė išrinkti, kad surasti gedimą; tai aš jiems per buhalterį-vertėją paaiškinau "kame kampas". Nuėjo galvas nukabinę. "Čia jums ne Audi ar Wolksvagen" - mestelėjau! :) Gerai, kad nepasakiau Fiat, o tai serviso keltuvą būčiau mačiusi kaip savo ausis ir dabar jau laisvai mokėčiau keiktis lenkiškai su Wroclawo akcentu. :))) Po ilgų derybų bei Peterio ir mano buhalterio prašymų - sutarėm. Belieka laukti meistro. Atvažiavo Psemarekas ir viskas čiki, - nors ir ne viskas sklandziai ėjosi, bet žmogus stengėsi kaip del savęs. Beja, tą vakarą vyko Wroclavo citrinos klubo narių susitikimas, į kurį buvau pakviesta, bet tada man jau gyvent nebesinorėjo (naktis vairavimo per pūgą ir rūką, dieną - susitikimai), tai ką ten kalbėti apie baliuką.
Reziumuojant - didelis didelis ačiū Juliui ir GXM už viltį ir gyvybiškai reikalingus tel. numerius.
Dovilė Ivanauskienė